Sako, kažkur yra šalis, gal panaši į tą
Apie kurią svajojau
Nakčiai artėjant paslapčia galvojom apie ją
Pamiršę kasdienybę

Gal, gal ji už tų žvaigždžių, o gal visai čia pat
Tik reikia ją surasti
Nors pabandyt, nors vieną kartą

Vėl atbunda atmintis, joje gali įžvelgt
Savo klaidas ir norus
Ja sapnai jau baigė degt, kaip degė ugnimi
Prieš daugel metų

Bet palietus juos ranka, dar sklinda šiluma
Kuri atverti gali
Sunkius vartus, tamsias duris

Pried
O mintys plauks ir nugrims gelmėj vandenų
Jos tyliai gulės paslapty
Akis atmerksiu kitoj erdvėj, lyg sapne
Kurio tu pakeist negali
Tos pačios lūpos šypsosis man
Šypsena sudaužančia visas viltis
Ir pats turėsi savęs paklaust
Ar nori čia pasilikt
Lietus išblaško svajones, nuplaudamas takus
Ir vėl pradingsta danguje
Dangus šiandien arti, atrodo, kad esi
Kažkur šalia savęs

Bet vėjas nusineša garsus skambėjusius mieste
Kuriam dabar vis viena
Kas tu esi, kur tu eini

Pried