Pakalbėk su manim apie tylą
Pakalbėk su manim apie tai kas ramu
Aš niekada to dar negirdėjau
To niekada dar man nepasakojai tu
Kažkur čionai, arčiau nei aš
Kažkur giliau giliau nei niekur
Tavo akyse tiek daug tiesos
Tavo žodžiai, kuriais norėčiau aš tikėti
Tūkstančiai dienų, tūkstančiai naktų
Ištirpusių tamsoj, pabėgusių i niekur
Pirmą kart aš supratau ką man reiški tu
Pirmą kart aš nebenoriu niekur skubėti
Aukščiau už Dangų, toliau už kelią
Tyliau už garsą, garsiau už mane
Turbūt be to gyventi aš nemoku
Nunešk mane, nunešk mane

Nešk tyloj tą vaikiška juoką
Pasiimk mane mane
Neešk krintanti saulė
Tu gali padaryt tai viena

Krinta lapai turbūt tai ruduo
Truputis liūdesio į mano kasdienybę
Tavo žodžiai, kuriuos tari tyliau ir tyliau
Paskandins mus ten, kur vandenų ramybė
Gęstanti šviesa, gęstanti ugnis
Paskutinį kart žaidžiantys vaikai su saule
Tu man parodei tai viena
Tu man parodei kitom spalvom šį pasaulį
Kas gali būt karščiau už tavo juoką
Kas gali būt gražiau už tavo akis
Turbūt kitaip gyventi aš nemoku
Turbūt nenoriu net tikėti ta mintim
Sustingo mintys, sustojo laikas
Pavargęs miestas nuo mūsų pačių
Sugrįš dar spalvos, grįš dar norai
Sugrįiš dar tavo juokas kurį girdžiu
Nešk tyloj tą vaikiška juoką
Pasiimk mane mane
Neešk krintanti saulė